U adnym z haradoŭ Rasii zakryŭsia pierasoŭny cyrk, paśla čaho dresiroŭščyk zachacieŭ žyviolinu, što zastavałasia niezapatrabavanaj, prystroić u jaki-niebudź zaapark. Daviedaŭšysia, što ŭ Minsku akurat šukajuć paru lvu Arturu, jon pieradaŭ Anfisu ŭ dar Minskamu zaaparku.
«Anfisa asvoiłasia na novym miescy. Kali dobraje nadvorje, vychodzić pahulać. Našym ilvam užo zładzili pieršuju sustreču, i jany spadabalisia adno adnamu», — paviedamlajuć u zaaparku.





